atmosfera

atmosfera
atmosfera statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Atmosferos masė 5,15·10¹⁵ t. Jos slėgis į Žemės paviršių jūros lygyje lygus vid. 101,3 kPa (↑atmosferos slėgis). Žemutinių atmosferos sluoksnių svarbiausios sudedamosios dalys yra azotas ir deguonis; be to, atmosferoje yra anglies dioksido, inertinių dujų. Vertikalia kryptimi atmosfera dalijama į keletą sluoksnių – sferų pagal temperatūros vertikalųjį pasiskirstymą: ↑troposferą, stratosferą, mezosferą, termosferą ir egzosferą. Vieną sferą nuo kitos skiria pereinamasis sluoksnis – pauzė, kuriame temperatūra mažai keičiasi: ↑tropopauzė, stratopauzė, mezopauzė. Stratosferos viršutinė riba yra \atmosfera55 km aukštyje. Stratosferoje nedaug vandens garų, retai susidaro debesys. Žemutiniuose stratosferos sluoksniuose temperatūra pastovi, o maždaug nuo 25 km pradeda kilti ir iki stratopauzės pasiekia 0 °C. 20–25 km aukštyje yra didžiausia ozono koncentracija. Tas sluoksnis vadinamas ozonosfera. Ozonas sugeria gyvybei pavojingus ultravioletinius spindulius. Mezosferoje (55–80 km sluoksnis) temperatūra, kylant aukštyn, mažėja ir iki mezopauzės nukrinta iki -75, -90 °C. Termosferos žemutinėje dalyje (80–90 km aukštyje) temperatūra lieka pastovi, o aukščiau didėja: 150 km aukštyje – 220–240 °C, 500–600 km – >1500 °C, ties viršutine termosferos riba pakyla iki 2000 °C. Aukštesnieji mezosferos sluoksniai ir termosfera dažnai vadinami jonosfera, nes jonų čia kur kas daugiau negu žemutiniuose atmosferos sluoksniuose. Egzosferoje atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis čia labai mažas. Atmosferos dalelės įelektrintos, o jų temperatūra – keletas dešimčių tūkstančių laipsnių. Aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose yra korpuskulinės radiacijos juostos. Vidinė juosta (500–1600 km aukštyje) sudaryta beveik vien iš protonų. Išorinę juostą sudaro elektronai. Už išorinės juostos yra dar viena; kurioje elektronų koncentracija ir srautai dar didesni. Radiacijos juostas laiko Žemės magnetinis laukas. atitikmenys: angl. atmosphere rus. атмосфера ryšiai: dar žiūrėk – atmosferos slėgis dar žiūrėk – tropopauzė dar žiūrėk – troposfera dar žiūrėk – troposfera

Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. . 2002.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • atmosfera — atmosféra ž DEFINICIJA 1. meteor. plinoviti omotač Zemlje i drugih nebeskih tijela; ozračje 2. pren. situacija i okolnosti na nekom mjestu, okolina i način mišljenja [intelektualna atmosfera; radna atmosfera]; raspoloženje 3. fiz. stara jedinica… …   Hrvatski jezični portal

  • atmosferă — ATMOSFÉRĂ, (3) atmosfere, s.f. 1. Înveliş gazos care înconjoară pământul; aer; spec. aer pe care îl respiră cineva. ♦ (fig.) Mediul social înconjurător; ambianţă. ♦ (fig.) Stare de spirit care se creează în jurul cuiva sau a ceva. 2. Masă de gaze …   Dicționar Român

  • atmosfera — I {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. ż Ia, CMc. atmosferaerze {{/stl 8}}{{stl 20}} {{/stl 20}}{{stl 12}}1. {{/stl 12}}{{stl 7}} powłoka gazowa otaczająca Ziemię lub inne ciało niebieskie : {{/stl 7}}{{stl 10}}Atmosfera ziemska. {{/stl 10}}{{stl 20}} {{/stl… …   Langenscheidt Polski wyjaśnień

  • atmosfera — atmósfera o atmosfera sustantivo femenino 1. Área: astronomía Capa gaseosa que rodea la Tierra u otro cuerpo celeste: los componentes de la atmósfera. La atmósfera está cargada, va a llover. 2. (no contable) Ambiente que rodea a personas o cosas …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

  • atmósfera — o atmosfera sustantivo femenino 1. Área: astronomía Capa gaseosa que rodea la Tierra u otro cuerpo celeste: los componentes de la atmósfera. La atmósfera está cargada, va a llover. 2. (no contable) Ambiente que rodea a personas o cosas: No me… …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

  • atmosfera — atmósfera o atmosfera (Del gr. ἀτμός, vapor, aire, y σφαῖρα, esfera). 1. f. Capa de aire que rodea la Tierra. 2. Capa gaseosa que rodea un cuerpo celeste u otro cuerpo cualquiera. 3. Espacio a que se extienden las influencias de alguien o algo, o …   Diccionario de la lengua española

  • atmósfera — o atmosfera (Del gr. ἀτμός, vapor, aire, y σφαῖρα, esfera). 1. f. Capa de aire que rodea la Tierra. 2. Capa gaseosa que rodea un cuerpo celeste u otro cuerpo cualquiera. 3. Espacio a que se extienden las influencias de alguien o algo, o ambiente… …   Diccionario de la lengua española

  • atmosféra — ž 1. {{001f}}meteor. plinoviti omotač Zemlje i drugih nebeskih tijela; ozračje 2. {{001f}}pren. situacija i okolnosti na nekom mjestu, okolina i način mišljenja [intelektualna ∼; radna ∼]; raspoloženje, ugođaj 3. {{001f}}fiz. stara jedinica za… …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • atmósfera — 1. elemento natural del aire, que recubre la superficie terrestre y está compuesto de aproximadamente 20% de oxígeno, 78% de nitrógeno y 2% de dióxido de carbono y de otros gases. 2. envoltura de gas, que puede duplicar o no la …   Diccionario médico

  • atmósfera — ‘Capa de aire que rodea la Tierra’. Esta palabra solo se usa hoy con acentuación esdrújula, única, por tanto, que debe considerarse correcta (→ sfera). La forma llana etimológica atmosfera [atmosféra] está en desuso y debe evitarse …   Diccionario panhispánico de dudas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”